Kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom"

Pabradėje gatvės meno kūrinys atgyja papildytoje realybėje

Pabradė – nedidelis Lietuvos miestas, kuriame vyksta įvairiapusis kultūrinis gyvenimas, miesto bendruomenė pasižymi multikultūriškumu ir socialinių grupių savitumu. Miesto centre įsikūrusi Pabradės meno mokykla inicijuoja projektus, į kuriuos įtraukiamos mokyklos bei miesto bendruomenės, skatinama prasminga ir kokybiška kultūrinė veikla. Vienas tokių projektų – jau antrus metus gyvuojantis kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom“.

Šių metų festivalio planus smarkiai pakoregavo dėl Covid-19 pandemijos įvestas karantinas Lietuvoje. Nepaisant susidariusios situacijos pavyko įgyvendinti kūrybiškų susitikimų festivalio „Pabraidom“ idėją meno mokyklą padaryti labiau matomą ne tik miesto gyventojams, bet ir pro šalį keliaujantiems. Projekto vadovė Vilma Smaliukienė džiaugiasi, kad šią idėją palaikė ne tik meno mokyklos bendruomenė, bet ir Švenčionių rajono meras bei savivaldybės administracija. Bendromis pastangomis, Pabradės meno mokyklos pastato sieną papuošė inovatyvus gatvės meno kūrinys piešinio pavidalu. Jo autorė menininkė, dizainerė Eglė Narbutaitė savo darbuose dažnai nagrinėjanti įvairias socialines problemas

Pasiteiravus kaip gimė kūrinio idėja, Eglė pirmiausia pasakoja susižavėjusi Pabradę supančia gamta ir miesto pavadinimo kilme. Ji neslėpė nuostabos ir džiaugsmo, jog tokiame nedideliame mieste yra toks „meno fabrikas“, kuriame gali „atsiskleisti“ vaikai. „Juk jie gali piešti, groti, šokti ir viskas viename“ – sako Eglė,  – ,,kurį laiką galvojau ir supratau, kad nenoriu tiesiogiai perteikti mokykloje vykstančių veiklų, todėl pasirinkau metaforas. Kiekvienas vaikas, panirdamas į meno pasaulį, atsiskleidžia, atranda save ir sužydi. Todėl nusprendžiau piešti mergaitę, brendančią per žydinčių gėlių pievą, juk Pabradė nuo žodžio pabraidyti“. Menininkė pasakoja, kad tapymo procesas nebuvo sudėtingas, net gi įdomus. Dažnai praeinantys miesto gyventojai užkalbindavo, pasiteiraudavo kas čia bus, išreikšdavo savo susižavėjimą, kai kurie net sekė darbo procesą. Naršant socialiame tinkle Facebook po piešinio nuotrauka galima pastebėti atsikartojantį žmonių komentarą: „Kodėl mergaitė tik su 4 pirštais?“. Paklausus autorės, ji nusišypsojusi atsako: „Turiu šiam klausimui paruoštuką. O kodėl ne? O galbūt penkto piršto tik nesimato? O kodėl Simpsonuose* nėra proporcijų? Tai tiesiog mano kaip menininkės braižas“. Piešiniui nutapyti pasirinktas lakoniškos grafikos stilius, kuris nereikalauja kuo tiksliau perteikti vaizduojamo objekto ir leidžia menininkei interpretuoti. „Tai gatvės meno kūrinys. Aš tikiu gatvės menu. Einant gatve piešinys ant sienos ar kažkas panašaus, priverčia žmogų pamąstyti. Kad ir, pavyzdžiui, šiuo atveju, kodėl 4 pirštai? Reiškia žmogus sustojo, apsižvalgė, pagalvojo, galbūt interpretavo, pasidalino savo mintimis su kitais“. Ši menininkės Eglės Narbutaitės išreikšta mintis puikiai atspindi vieną iš festivalio uždavinių – skatinimą visus miesto gyventojus bendrauti.

Festivalio organizatoriai siūlo „pabraidyti“, išbandyti ir tokiu pasauliui sudėtingu laikotarpiu save prablaškyti pasitelkiant Lietuvoje retai sutinkamą inovaciją – papildytos realybės technologiją. Audrius Laurutis kartu su „Interactmedia LT“ komanda kuria virtualia, papildyta realybe ir 3D vizualizacijomis bei kitomis naujausiomis technologijomis grįstus projektus. Pasakodamas apie papildytos realybės technologiją, Audrius pastebi, kad Pokemonai* išpopuliarino papildytą realybę ir dabar beveik kiekvienas jaunas žmogus žino, kas tai yra. Papildytos realybės technologija tampa vis populiaresnė ir vis dažniau pasiekiama. Kol dar nėra sukurti patogūs akiniai ar kontaktiniai lęšiai, šiai technologijai pasiekti naudojami mobilūs telefonai. Pasitelkus papildytos realybės technologiją menininkės Eglės Narbutaitės piešinyje pavaizduota mergaitė „pakyla“ nuo pastato sienos ir kviečia burtis šokiui. Paklausus, kaip Audrius Laurutis vertina šį projektą, jis neslepia susižavėjimo ir juokauja: „Labai smagu ir faina. Tokiame nedideliame mieste žmonės turės savo vieną, didelį Pokemoną, kurio nereikės gaudyti, o su juo kartu bus galima šokti“.

Pabradės miesto gyventojai džiaugiasi gražia festivalio organizatorių idėja. Ne vienas jų išreiškia susižavėjimą piešiniu, papuošusiu meno mokyklos sieną. Pabradės miesto gyventojai pastebėjo, jog pro šalį važiuojantys žmonės atkreipia dėmesį į piešinį, kuris tapo puikia reklama mokyklai. Meno mokyklą lankantys šokėjai, muzikantai bei dailininkai sako, kad piešinys yra vienas pagrindinių miesto puošmenų ir kūrybos įkvėpimo šaltinis. Miesto gyventojai pamatę šį netradicinį grafitį**, supranta, kad ant pastato nupieštas piešinys prisideda prie savitos miesto urbanistikos formavimo.

Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom“ – dar viena terpė, leidžianti miesto gyventojams burtis, bendrauti ir bendradarbiauti, puoselėti bendruomeniškumo jausmą, kultūrą, įtraukti šiuolaikines technologijas ir skatinti inovacijas. Atgimstantį piešinį bus galima stebėti parsisiuntus mobilią aplikaciją „Pabraidom“ iš Google Play arba App Store.

Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom“ iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.

*Animacinio filmuko personažai.  

**Grafitis – įvairūs piešiniai, vaizdai, įrašai ant gatvės statinių sienų.

____________________________________________________________________________________________________________________

SU GIMTADIENIU, LIETUVA!

___________________________________________________________________________________________________

KONCERTAS

____________________________________________________________________________________________

,,Gelmės” kolektyvas - tarptautinio festivalio Italijoje dalyvis

Ankstų birželio 25-osios rytą pilnas autobusas Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvo ,,Gelmė” šokėjų išvyko į tarptautinį liaudies sceninio šokio festivalį ,,Tarantella del Vesuvio” pietų Italijos Sorento mieste. Festivalis sukvietė šokėjus iš įvairių šalių: Italijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lenkijos, Turkijos, Lietuvos. Pabradės ,,Gelmės” šokėjams teko garbė atidaryti iškilmingą festivalio kolektyvų eiseną – lietuviai žygiavo šokėjų kolonos priekyje, pasipuošę tautiniais kostiumais ir šiaudinėmis ,,Kepurinės” skrybėlėmis nešini. ,,Gelmė” pristatė lietuvių liaudies sceninio šokio ir stilizuotą programą, po kurios žiūrovai dar ilgai nenorėjo leisti gelmiečiams palikti sceną. ,,Bello bellissimo!”, ,,Bravo bravissimo!” – skambėjo temperamentingųjų Sorento gyventojų sveikinimo šūksniai, lydimi gausių aplodismentų ir šypsenų.
Be įtemptos festivalio programos pabradiškių laukė meno mokyklos direktorės Ramunės Nargelienės, mokytojų Agnės Rickevičienės ir Jurgos Silickienės parengta plati edukacinė programa – išsami pažintis su Italijos Toskanos ir Kampanijos regionais. Vaikai aplankė Romą, Vatikaną, Amalfį, Sorentą, Positaną, Pompėją, Neapolį, Florenciją.
Nors septynių kalvų miestas Roma pasitiko šokėjus 40 laipsnių karščiu, lietuvių bendruomenės Romoje viceprezidentės Nerijos dėka vaikai neturėjo kada apie tai galvoti – šios gidės detaliai ir įdomiai pravesta ekskursija išsamiai atskleidė visą Romos istoriją. Vaikai savo akimis matė tai, ką žinojo tik iš istorijos vadovėlių: gladiatorių kovų vietą Koliziejų, trylika pergalių prieš Egiptą simbolizuojančių, iš ten atgabentų obeliskų, Panteoną su ,,Dievo akimi” ir Rafaelio kapavietę, Angelo pilį su angelu, išgelbėjusiu miestą nuo maro, Cezario nužudymo vietą, žymųjį Trevi fontaną, Navonos aikštę, begalę autentiškų gatvelių su miestui būdinga architektūra, geriamo vandens fontanėliais ir tik Romos gyventojams aiškia judėjimo motoroleriais tvarka.
Unikalus šis miestas dar ir tuo, kad jame yra mažytė popiežiaus valstybė Vatikanas. Vaikai apsilankė pačioje didžiausioje pasaulyje katalikų bažnyčioje – Šv. Petro bazilikoje, jos kupolo apžvalginiame rate, pamatė popiežiaus apartamentų langą, iš kurio laiminami tikintieji.
Kelionė apėmė ekskursijas ne tik žemynu, bet ir kelias dienas laivu Tirėnų jūra. Pabradiškiai apiplaukė Kaprio salą, stebėjo Amalfio pakrantę, sukuriančią tikro rojaus žemėje įspūdį. Šis regionas dažnai matomas filmuose, fotografijose ir yra dažnai lankomas ne tik paprastų turistų, bet ir garsenybių. Kelionės metu vaikai turėjo galimybę išlipti ir aplankyti Amalfio ir Positano miestelius. Pastarasis atrodė nerealiai – lyg visas būtų prilipdytas prie uolos. Maudynių metu vaikų laukė siurprizas – susidūrimas su medūzomis ir jūrų ežiais. ,,Jau laukiu biologijos pamokos, kai mokykloje galėsiu visiems papasakoti apie medūzos ,,pabučiavimą”, – sakė tokį susidūrimą patyrusi ,,Ryto” gimnazijos mokinė Milena Gribianskaja.
,,Citrinos šiame regione yra žmogaus galvos dydžio, jos kabo tiesiog ant medžių ir jas gali nusiskinti”, – įspūdžiais dalinosi tos pačios gimnazijos mokinys Armantas Kozlovskij.
Įspūdingiausias kelionės akcentas – aplankyta istorinė Pompėja. Tai miestas, pastatytas prieš mūsų erą ir gyvavęs iki 79-ųjų mūsų eros metų. Tais metais išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis palaidojo miestą po 8 metrų pelenų ir dulkių sluoksniu. Pompėja archeologų atrasta tik prieš tris šimtmečius, viso pasaulio žmonės stebisi aptiktais archeologiniais radiniais, kuriuos įdėmiai apžiūrėjo ir įvertino Pabradės jaunimas.
Pietų Italijos Kampanijos regiono priešingybė – Toskana su menų ir kultūros sostine Florencija. Vaikai apžiūrėjo Renesanso epochos šedevrus – įstabias bazilikas ir bažnyčias, tiltus per Arno upę, puošnius muziejus, meno galerijas.
,,Italija – saulės, kerinčių pakrančių, nuostabios gamtos ir svetingos tautos šalis, tačiau savo erdvios, žalios ir jaukios Lietuvos neiškeisčiau į nieką. Bet atvykti į Italiją vėl ir vėl norėsiu ir visiems rekomenduosiu”, – sako ,,Gelmės” šokėja Adriana Gulbinovič.
,,Šioje kelionėje permąsčiau labai daug dalykų, susidūriau su daugybe klausimų, apie kuriuos kasdienėje buityje net nesusimąstydavau. Vaikai nerealūs, jie viską atlaikė. Be jokių kaprizų, be pavargusių veidų, nors, patikėkite, ši kelionė buvo didžiulis iššūkis. Aš nepaprastai didžiuojuosi mūsų vaikais. Gaila, kad kelionė baigėsi, gėriuosi, kad vaikai tokie auga, bet ir vėl gaila… kad per greit jie užauga. Norėtųsi jais gėrėtis amžinybę”, – kolektyvo vadovės Agnės Rickevičienės mintys, apibendrinant kelionę.
Akivaizdu, kad per tokias išvykas formuojasi jauno žmogaus pamatinės vertybės. Labai džiugu, kad tą supranta ir šokių kolektyvo ,,Gelmė” kelionę parėmė mūsų rajono meras Rimantas Klipčius, UAB Intersurgical direktorius Sigitas Žvirblis, Pabradės miesto bendruomenės nariai, kurie skyrė 2% gyventojų pajamų mokesčio. Tai puikus paskatinimas vaikams, visus metus skiriantiems savo laiką meninei veiklai ir saviugdai.

Pabradės meno mokyklos mokytoja Jurga Silickienė