PABRADĖS MIESTO GYVENTOJŲ KULTŪRINIS TAPATUMAS: REALYBĖ IR VIZIJA

Kiekvienas ką tik gimęs esame įrašomas į vienokią ar kitokią simbolinę kultūrinę sistemą. Pirmasis įrašas – vardo gavimas, tolesnis vyksmas – auklėjimas, lavinimas šeimoje ir mokykloje, aplinkoje kuri mus supa, prie viso to prideda informacinės technologijos, radijas, televizija, internetas, taip pat religija. Visa tai sudaro aplinką, kurioje formuojasi mūsų tapatumo pusė – kultūrinis tapatumas.
Pabradės miesto bendruomenei būdinga kultūrų įvairovė, kur gyvena skirtingų tautinių mažumų atstovai. Norint įsilieti į bendrą kultūrą, reikia išsiugdyti atvirumo, imlumo, aktyvumo ir pasitikėjimo savybes. Kultūriniam identitetui įtakos turi vienijantys kultūriniai projektai, kurie padeda pajusti bendrumo pojūtį. Vienas jų, šių metų birželio 7-8 dienomis Pabradės mieste vykusių kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom‘‘. Prie Pabradės meno mokyklos inicijuojamo festivalio prisijungė Pabradės miesto kultūros centras, Visuomenės organizacija – Pabradės bendruomenė ,,Domus‘‘, Pabradės ,,Ryto‘‘ ir ,,Žeimenos‘‘ gimnazijos. Festivaliui finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė. Taip pat paramą skyrė nuolatinis rėmėjas UAB Intersurgical ir jos direktorius Sigitas Žvirblis. Festivalio organizatoriai taip pat dėkoja festivalio draugams: Pabradės seniūnijai ir seniūnui Edvard Voršinski, UAB ,,Pabradės komunaliniam ūkiui‘‘ ir direktoriui Andrejui Junda, Vladas&Ko ir fotografui Vladui Šarėjui, UAB ,,Cecilija‘‘ ir direktorei Vilgelmai Kaubrienei, Pianinai.lt.
Kūrybinių susitikimų festivalio metu vyko Pabradės meno mokyklos ugdytinių ir profesionalių meno atlikėjų baigusių šią mokyklą muzikinis spektaklis bei profesionalių meno kūrėjų kilusių iš Pabradės susitikimai – kūrybinės dirbtuvės. Festivalį vainikavo kultūros, švietimo, vietos valdžios atstovų, iš Pabradės kilusių menininkų ir jaunimo lyderių apskrito stalo diskusija ,,Pabradės tapatybės projektas‘‘.
Vis labiau modernėjančiame, žmonių migracijos rate besisukančiame pasaulyje kultūrinio tapatumo tema yra labai aktuali. Pabradės miestas ne vienerius metus susiduria su kultūrinio tapatumo tema, o dažnai net ir problema. Šio miesto istorija gyli ir daugialypė. Šiuo metu mieste gyvena lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų kilmės žmonės. Džiugu, kad modernioje visuomenėje žmonės išmoko prisitaikyti, susibendrauti, vienas kitam padėti. Vis rečiau pasitaiko skirtingų tautų nesutarimų. Apskrito stalo diskusijos svečiai tai įvardijo kaip vieną stipriųjų šio miesto savybių. Jie teigė, kad šiuo metu Pabradėje vis labiau pradeda bendradarbiauti anksčiau konkurencingą veiklą vykdžiusių institucijų bei bendruomenių.
Visgi, miestas susiduria su kultūrinio tapatumo problemomis ir tai pastebi patys miesto gyventojai, švietimo ir kultūros veiklos atstovai, čia gyvenantis jaunimas. Apskrito stalo diskusijos metu išryškėjo kelios tapatumo realios, kurias diskutantai įvardijo kaip problemas.
Pirmoji jų: šeima - pradėkime ugdytis joje. Lietuvoje opi ir labai dažnai diskutuotina tema yra švietimas, auklėjimas ir ugdymas. Tačiau dažnai pamirštama, kad tai prasideda ne mokykloje, o šeimoje. Regina Mateikienė, Pabradės ,,Ryto‘‘ gimnazijos istorijos mokytoja teigė, kad tėvai mus auklėja ir ugdo nuo pirmųjų dienų. Jie turėtų mus tarsi užprogramuoti būti aktyviais, kūrybiškais, motyvuoti, skatinti ir palaikyti. Jei augtume tokioje aplinkoje, mūsų vertybės būtų daug gilesnės, o jų pagalba atrastume savo vidinį tapatumą, kurį galėtume plėsti kurdami socialinį – kultūrinį tapatumą. Apskrito stalo diskusijos dalyviai viliasi ir tikisi, kad Pabradės miesto gyventojai supranta ir stengiasi savo šeimose puoselėti kultūrą, asmeninį ir socialinį tapatumą. Jie pažada ir toliau padėti organizuoti įvairias miesto šventes, renginius, veiklas, vienijančias gyventojus ir skatinančias bendrumo jausmą.
Antroji problema su kuria susiduriama, tai veiklų trūkumas. Romas Kerulis, Pabradės miesto bendruomenės ,,Domus‘‘ pirmininkas teigia, kad Pabradėje trūksta veiklų, skirtų ne tik vaikams ar jaunimui, bet ir suaugusiems. Ši problema sprendžiama, vis dažniau organizuojamos šeimos šventės, sporto varžybos ir turnyrai. Tačiau visgi miesto gyventojai svajoja apie pastovias veiklas – sporto, menų ar kitokias.
Trečiasis aspektas – erdvių, padėsiančių kurti bendrumo pojūtį, skatinančių bendrauti, veikti trūkumas. Pabradės mieste vis dar aktuali socialinio statuso tema. Miestas turtingas šokių kolektyvais, muzikos atstovais, profesionaliais sportininkais. Tačiau vietų, kuriose galima būtų tiesiog smagiai leisti laiką į tai neinvestuojant – trūksta. Diskusijos dalyviai įvardijo, kad tokios erdvės palaipsniui atsiranda, tačiau tam, kad jų būtų daugiau trūksta finansavimo. Šiuo metu pirmasis tokią erdvę įsteigė Pabradės miesto kultūros centras. Centras atviromis durimis laukia ir kviečia norinčius žaisti stalo tenisą ir futbolą.
Ketvirtą problemą įvardijo miesto jaunimo atstovai, Pabradės ,,Ryto‘‘ gimnazijos mokinių prezidentas Lukas Ruzgas ir dainininkė Karolina Lyndo bei Olivija Voncovič. Jie teigia, kad norint pritraukti kuo daugiau jaunimo, reikia leisti jam dalyvauti organizuojant šventes ir renginius, tai paskatintų aktyvesnį jaunimo įsitraukimą į miesto kultūros puoselėjimą, atsižvelgti į šiuolaikinio jaunimo aktualijas, jiems patinkančias veiklas, padėti apjungti seną ir naują.
Profesionalūs menininkai – muzikos pedagogas ir atlikėjas Vitoldas Sokolnikas, dailininkas Andrius Makarevičius, muzikos mokytojas Rimvydas Stanaitis, šokėja ir pedagogė Vidmantė Čepulytė, bei fizikos doktorantė Jurgita Koncevičiūtė, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kilę iš Pabradės ir atvykę dalyvauti kūrybiškų susitikimų festivalyje ,,Pabraidom‘‘ teigė, kad Pabradės miestas labai išaugęs ir čia yra ką veikti, tik svarbu rasti noro. Pasak Kūrybiškų susitikimų festivalio ,,Pabraidom‘‘ organizatoriaus, Pabradės meno mokyklos direktorės Ramunės Nargelienės: ,,Labai smagu, kad nacionalinės ir vietos valdžios požiūris į nedidelių miestų ir miestelių kultūrinę veiklą keičiasi‘‘. Ji taip pat džiaugiasi, kad Pabradėje yra galimybė organizuoti ne tik Pabradės meno mokyklos lygmens renginius, bet ir dalintis meno mokyklos kūrybiniais ieškojimas su visa bendruomene. Visi apskrito stalo diskusijoje ,,Pabradės tapatybės projektas‘‘ dalyvavę nariai įvardijo vieną dalyką – kultūrinis tapatumas Pabradės mieste auga, pabrėždami, kad niekada nevalia sustoti jo puoselėti.
Apibendrinant diskusiją tapo aišku, kad kultūrinio tapatumo sąvoka Pabradės miesto gyventojams ne svetima. Mieste buriasi bendruomenės, organizuojamos miesto šventės, po truputį atsiranda vis labiau vienijančių ir įraukiančių gyventojus veiklų, kurios leidžia pasijusti šio miesto dalimi. Svarbu žinoti kas esame, kur esame ir dėl ko esame, ir ką galime padaryti, kad tas buvimas būtų koreguojamas, atnaujinamas ir suvokiamas. Norėdami išsaugoti savo tapatumą ir išlikti, kiekvienas turime kelti sau iššūkį – suprasti ir išlaikyti tai, ką paveldėjome, neabejoti savo pačių kultūra ir istorija, suprasti ir domėtis kuo esame dabartyje, kuo galime būti ir ką galime palikti ateinančioms kartoms. Turime kiekvienas savyje pajusti, kad mūsų tapatumas – prasmingas.

Vidmantė Čepulytė