Projektai
,,Pietryčių ir Mažosios Lietuvos orkestrinės muzikos tiltas"
Pabradės meno mokykla gegužės 28-ąją vykdė Lietuvos tautinių mažumų departamento prie LR vyriausybės laimėtą projektą ,,Pietryčių ir Mažosios Lietuvos orkestrinės muzikos tiltas".
Festivalis „Tautinių kultūrų diena", skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui.
Projekto tikslas: Dalyvauti renginyje skirtame Klaipėdos krašto metams paminėti, propaguoti Pietryčių Lietuvos kultūrą, muziką kitame Lietuvos regione.
Festivalyje, kaip ir kasmet, buvo apstu įvairių tautinių mažumų kultūros ir paveldo akcentų, įvairiaspalvių kostiumų, tradicinių gardumynų ir kitokių įdomybių. Senojo turgaus aikštėje šimtus klaipėdiečių subūrė Fanfarinis orkestras iš Pabradės. Jam grojant, susirinkusieji turėjo galimybę išvysti ir keletą šokių numerių, kuriuos atliko šokių grupė „Gelmė“. Maždaug po valandos nuo Senojo turgaus aikštės vyko festivalio dalyvių eisena į kurią buvo kviečiami klaipėdiečiai ir visi tautinių bendrijų atstovai bei svečiai iš Pabradės, Lenkijos, Latvijos. Eisenos dalyviai žygiavo iki paminklo „Arka“, čia šventė tęsėsi. Juos stebintys klaipėdiečiai ir miesto svečiai fotografavo, plojo ir sveikino. Visi dalyviai turėjo progą ne tik pasigrožėti Didžiuoju festivalio koncertu, šokiais ir dainomis, bet ir pasivaikščioti po mugę, paragauti uzbekiško plovo, azerbaidžanietiškos pachlavos, pačiam pasigaminti duonos paplotėlį, pasidairyti po kirgizų jurtą.
Susirinkusiuosius lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis pasveikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. „Dėkoju organizatoriams, kurie daugiau nei prieš dešimt metų sugalvojo tokią šventę. Klaipėdos miestas kaip jūrinis miestas, uostas, visada buvo internacionalinis ir labai džiaugiuosi, kad čia gyvenantys įvairių tautybių žmonės, kiek žinau, jų yra daugiau negu dešimt bendruomenių, čia įsikūrė ir jaučiasi jaukiai, ramiai, čia rado savo namus ir draugus“, – kalbėjo A. Vaitkus. Kadangi šiemet festivalis skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, šventėje netrūko ir Klaipėdos krašto akcentų – vyko įvairios edukacijos, skambėjo Klaipėdos krašto dainos. Koncertuose dalyvavo Klaipėdos tautinių bendruomenių meno kolektyvai ir atlikėjai bei svečiai: Ansambliai: „Van“, „Kupalinka“, „Suvenyras“, „Večiora“, „Gumerdance“, „Rušničiok“, „Veselka“, „Čary“, „Do-mi-sol“, „H.Z balsai“, „Rozalinda“, Ušu akadmija.
Solistai: D. Mataitienė, M. Kisla, I. Podolska, O. Podolskis, M. Tarachovskaja, V. Sulcaitė, Z. Zavalnikova, M. ir M. Mammadovai, M. Asanalikova, R. U. Eržanas.
Svečiai: Fanfarinis orkestras (Pabradė), šokių grupė „Gelmė“, choras „Dangė“ (Klaipėda), šokių kolektyvas „Vijurkas“ (Klaipėda), šokių studija „Malina“ (Šiauliai), šokių kolektyvas „Re-ka“ (Latvija), liaudies šokių kolektyvas „Przepiorka“ (Lenkija).
_________________________________________________________________________________________________________________________________
Dar kartą dalinamės karščiausiais prisiminimais ir patirtais įspūdžiais iš dešimtojo tarptautinio folkloro festivalio „Alegria De Danzar“ Ispanijoje, papildytas Gelmiečių koncertas Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje.
__________________________________________________________________________________________________________________
Švenčionių r. Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvo
„Gelmė“ meninės veiklos sklaida užsienyje
Švenčionių r. Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvas „Gelmė“ turi turtingą pasiekimais ir kūrybiniais projektais istoriją, kurią kartu su meno mokyklos šokėjais kuria mokytoja ekspertė Agnė Rickevičienė. Kolektyvas nuo 2003 metų dalyvauja visuose Lietuvoje organizuojamuose Dainų šventėse, garbingai atstovauja Lietuvą ir regioną visoje šalyje ir už jos ribų.
Dar praėjusių metų pavasarį kolektyvo „Gelmė“ šokėjai pradėjo rengtis tarptautinėms kelionėms, kurios skirtos šokėjų meninės veiklos sklaidai bei sudaro galimybes plėsti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. Jaunieji šokėjai rengė lietuvių tradicinių ir sceninių šokių programas, kurias planavo pristatyti folkloro festivaliuose.
2022 m. rugsėjo mėn. visi šokių kolektyvo „Gelmė" šokėjai dalyvavo X tarptautiniame folkloro festivalyje „Alegria De Danzar“, kuris vyko Lloret de Mar mieste, Barselonos regione, Ispanijoje.
Festivalyje, kuriame dalyvavo skirtingų pasaulio šalių tradicinio meno atstovai, šokėjai turėjo galimybę atkreipti dėmesį ne tik į Lietuvą bei atstovaujamą regioną, bet pažinti kitas šalis, kitas kultūras, užmegzti naujas pažintis būsimoms partnerystėms. Dalyvavimas tarptautiniame renginyje, kuriame kitų šalių kolektyvai išdidžiai ir pagarbiai pristatė savo kultūrą, motyvavo vaikus ir jaunimą giliau pažinti, saugoti bei puoselėti savo tautines tradicijas.
Viso projekto metu šokėjai kūrė „Gelmės kelionių žurnalą“, kurio pagrindinis tikslas didinti Švenčionių r. Pabradės meno mokyklos žinomumą ne tik regione bet ir Lietuvoje. „Gelmės kelionių žurnalo“ turinys buvo sudarytas iš pristatymo straipsnių, nuotraukų ir vaizdo reportažų. Kelionių metu patirtomis emocijomis ir įspūdžiais, surinkta medžiaga, sukurtais trumpametražiniais filmukais šokėjai pasidalino Pabradės bendruomenei skirtame renginyje. Taip pat, šokėjai parodė ir šokio programas, kuriomis džiugino tarptautinio folklorinio festivalio dalyvius bei žiūrovus.
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.
_________________________________________________________________________________________________________________
Kūrybiškų susitikimų festivalis „PABRAIDOM“ 2022 m.
___________________________________________________________________________________________________________________
Švenčionių r. Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvo "Gelmė" meninės veiklos sklaida Lietuvoje bei užsienyje
Šių metų gruodžio mėnesį Švenčionių r. Pabradės meno mokykla įgyvendino projektą, kuriam finansavimas skirtas iš Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšų. Projekto tikslas – dalyvaujant tarptautiniuose festivaliuose pristatyti Vilniaus regiono tautinį paveldą bei puoselėti krašto vaikų ir jaunimo tautinį tapatumą.
Dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos didelio mąsto festivaliai atšaukti, todėl meno mokyklos šokėjai neturėjo galimybės sudalyvauti IX Tarptautiniame folkloro festivalyje „ALEGRIA DE DANZAR“, kuris turėjo vykto Ispanijoje, Barselonoje. Vis dėlto meno mokyklos „Gelmės“ šokėjai kartu su kitais meno mokyklos ugdytiniais turėjo galimybę išvykti į ne tokią tolimą kelionę. Meno mokyklos komanda šių metų gruodžio mėnesį vyko į Lenkiją. Kelionės metu susitiko su ilgamečiais partneriais ir draugais Luko Kultūros centro Šokio teatro šokėjais. Kartu dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu mokėsi lenkų liaudies šokių. Kūrybines dirbtuves vedė šokių teatro vyriausias choreografas Piotras Vitaszczyk.
Norėdami prasmingai praleisti laiką mokiniai aplankė net kelis muziejus. Vienas iš jų: įspūdingasis Koperniko mokslo muziejus. Moksleiviai galėjo atlikti eksperimentus, patirti bei atrasti mokslo dėsnius. Toliau sekė modernus ir šiuolaikiškas, apie Lenkijos žydų istoriją pasakojantis Lenkijos žydų istorijos muziejus. Dar vienas įspūdingas ir inovatyvus aplankytas muziejus – F. Šopeno muziejus. Iš arti susipažinę su spalvingu ir įdomiu kompozitoriaus gyvenimu, pasiklausę užburiančios F. Šopeno muzikos moksleiviai atsipalaiduoti nuvyko į vandens pramogų parką „Suntago“.
Kupini įspūdžių, pasikrovę teigiamų emocijų, sukūrę naujas tolimesnio bendradarbiavimo idėjas su kolegomis iš Lenkijos, moksleiviai sėkmingai grįžo į Lietuvą. Šokėjai gailisi tik vieno, kad dėl siausiančio COVID-19 pandemijos nebuvo galimybės suorganizuoti koncertų ir pristatyti projekto metu sukurtos Švenčionių rajono ir Vilniaus apskrities kultūrinį tapatumą atspindinčios tautinio šokio programos „Margą juostą vaikystės pinu" .
Grįžę iš kelionės, meno mokyklos šokėjai su kitais meno mokyklos ugdytiniais surengė šventinį koncertą Pabradės Kultūros centre. Koncerto programoje buvo pristatyta Vilniaus apskrities kultūrinį tapatumą atspindinti tautinio šokio programa ir lenkų šokių kompozicijos, kurias moksleiviai „atsivežė“ iš kelionės Lenkijoje.
Projekto lėšos, kurios buvo skirtos iš Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšų, buvo panaudotos kelionės organizavimui, koncerto Kultūros centre organizavimui bei buvo įsigyti tautiniai kostiumai.
___________________________________________________________________________________________________________________
Meno mokyklos šokėjai pristatė spektaklį „Gamta“
2021 m. birželio 27 d. - liepos 3 dienomis Meno mokyklos šokių kolektyvo „Gelmė“ šokėjai dalyvavo kūrybinėje stovykloje, kurios metu profesionalūs šokėjai ir šokių mokytojos padėjo jiems atstatyti fizinę formą. Ilgas karantino laikotarpis turėjo įtakos ne tik jaunųjų šokėjų fizinei formai, bet ir gebėjimui šokti grupėje bei jausti erdvę. Kūrybinė stovykla buvo puiki priemonė šokėjams atgaivinti bendradarbiavimo gebėjimus kuriant šokio kompozicijas, ieškoti kūrybinių sprendimų ir išskirtinių šokio išraiškos priemonių bei prisiminti pasirodymo scenoje jaudulį.
Stovykloje vykusios kūrybinės dirbtuvės - Kūrybiškų susitikimų festivalio „Pabraidom“, kurį organizuoja Pabradės meno mokykla, dalis. Kūrybines dirbtuves vedė profesionalūs šokėjai:
Mario Salas - šiuolaikinio bei klasikinio šokio atstovas kilęs iš Ispanijos, šiuo metu savo judesiu ir kūryba žavintis Kauno muzikinio teatro žiūrovus.
Kristina Ragelytė - pradėjusi savo šokio pažinimo kelią nuo Lindy hop’o, vėliau atradusi Balboa, Collegiate Shag, Solo Jazz ir kitus šokio stilius.
Stefanija Nosovaitė - Kauno Valstybinio muzikinio teatro baleto artistė, gatvės šokių atlikėja, choreografė, įvairių meno projektų autorė bei iniciatorė.
Rokas Šaltenis - Bad Taste Cru (UK) komandos narys, breiko šokio scenoje žinomas kaip Rukus.
Vilen Artutiunian - vienas iš brazilų capoeiros pradininkų Lietuvoje.
Stovykloje dalyvavo ne tik šokių kolektyvo „Gelmė“ šokėjai, bet ir šokėjai iš Vilniaus, Švenčionių bei Utenos. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo kuriamas šokio spektaklis „Gamta“, kurio premjera įvyko 2021 m. liepos 3 d. Šokio spektaklio choreografinėms kompozicijoms šokėjai idėjų sėmėsi iš Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ kurioje autorius itin vaizdingai aprašo Lietuvos gamtą. Kūrybinis procesas, kurio metu įvairaus amžiaus ir skirtingų patirčių turintiems šokėjams reikėjo atrasti bendrus choreografinių kompozicijų sprendimus, susitarti, sukurti ir vėliau juos atlikti, pareikalavo kantrybės, pagarbos vieni kitiems ir tuo pačiu suteikė didelį džiaugsmą mėgautis pristatant savo kūrybą savo artimiesiems.
Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom” finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.
_________________________________________________________________________________________________________
Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom“
Praūžė spalvingas kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom”
Šių metų birželio 11 dieną įvyko Švenčionių rajono Pabradės meno mokyklos organizuotas tęstinis projektas Kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom”. Festivalis svarbus ne tik mokyklos, bet ir viso miesto bendruomenei – kultūrine įvairove grįstas dialogas sukūrė bendrumo pojūtį bei galimybę tapti visus vienijančio kultūrinio projekto dalimi. Pagrindiniai festivalio ,,Pabraidom” akcentai – tarpkultūrinis bendradarbiavimas, istorijos pažinimas ir inovacijos.
Apskrito stalo diskusija ,,Pabradės tapatybės projektas” buvo labai aktuali, išsami, įvairiapusiška. Diskusijos dalyviai aptarė istorinius įvykius, turėjusius įtakos šių dienų kultūrinei aplinkai bei bendruomenės tarpusavio santykiams, diskutavo apie krašto kultūrinio identiteto puoselėjimą. Diskusiją puikiai moderavo Dr. Barbara Stankevič – istorijos mokslų daktarė, švietimo ekspertė-konsultantė, dėstytoja, Mykolo Romerio universiteto lektorė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto bendrasteigėja, LRT projekto ,,Nacionalinė ekspedicija” dalyvė, Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Akademinės tarybos narė. Diskusijos dalyviai sutarė, kad istorinę atmintį dažnai lemia ne praeitis, bet dabartis ir orientacija į ateitį, iš praeities iškeliant tai, kas būtent tuo metu visuomenei yra svarbu.
Gyvai diskusiją stebėjusieji Pabradės jaunuoliai apklausos metu teigė, kad didžiausią įtaką jų tapatybės formavimusi turi šeima ir draugai, bet to labai svarbią vietą jų gyvenime užima mokymosi įstaigos, tarp jų ir meno mokykla. Atsakant į klausimą „Jei būčiau Padardės meras“, jaunuoliai labiausiai kreiptų dėmesį į jaunimą t.y. juos pačius – pastatytų kino teatrą ar klubą. Diskusijoje dalyvavo ir savo asmenine patirtimi kas suformulavo tapatybę, kaip ji keitėsi, ryškiausius įvykius ar asmenybes prisiminė:
Andrius Šarėjus – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas;
Petras Slabada – Švenčionių rajono savivaldybės kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas;
Bronislovas Vilimas – Pabradės meno mokyklos pučiamųjų instrumentų mokytojas, respublikinių ir tarptautinių projektų autorius, Pabradės fanfarinio orkestro vadovas, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys;
Regina Mateikienė – Pabradės ,,Ryto” gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė;
Moisiejus Šapiro – aktyvus Pabradės miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis, daugelio straipsnių autorius, žydų istorijos puoselėtojas, Švenčionių regiono žydų bendruomenės pirmininkas;
Romas Kerulis – Pabradės bendruomenės ,,Domus” pirmininkas, projektavimo įmonės direktorius, atestuotas ypatingų statinių projektų vadovas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas;
Raminta Vinčiūnaitė – Pabradės ,,Ryto” gimnazijos 11 klasės mokinė, Pabradės meno mokyklos choreografijos skyriaus šokėja.
Po įdomios ir aktualios diskusijos visi festivalio dalyviai susibūrė į muzikines eitynes, kurios prasidėjo prie Pabradės miesto kultūros centro. Eitynių dalyviai kartu su Pabradės fanfariniu orkestru šokio žingsniu judėjo vasarišku Žeimenos paupiu link Lauko estrados. Uždeganti muzika, spalvingi balionai, gera nuotaika ir plačios šypsenos lydėjo dalyvius visos eisenos metu.
Muzikines eitynes vainikavo meno mokyklos ugdytinių koncertas. Skambėjo jaunųjų muzikantų atliekami kūriniai, žavėjo ansambliuose muzikuojantys jaunieji atlikėjai, meno mokyklos šokėjai atliko specialiai šiam festivaliui sukurtas puikias šokio kompozicijas, sceną puošė dailės skyriaus moksleivių piešinių paroda.
Festivalį vainikavo skambus ir uždegantis baigiamasis akordas – Tautinė vakaronė. Šokių kolektyvo „Gelmė” vadovė Agnė Rickevičienė ir liaudiškų šokių kolektyvo „Perla” meno vadovas German Komarovski dalinosi įvairių tautų šokių subtilybėmis. Vakaronės dalyviai išmoko daugelio šokių žingsnių, šokėjams talkino ir dalyvius linksmino Pabradės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Žeimena”.
Kūrybiškų susitikimų festivalio „Pabraidom“ programa tęsis. Birželio 27-liepos 3 dienomis vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu Meno mokyklos šokių kolektyvo „Gelmė“ šokėjai kartu su choreografais Roku Šalteniu ir Karolina Auglyte kurs šokio spektaklį. Šokio spektakliui įkvėpimo semsis iš A. Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“. Prie šokio kolektyvo „Gelmė“ prisijungs šokėjai iš Švenčionių, Utenos ir Vilniaus. Šokio spektaklis Pabradės bendruomenei bus pristatytas liepos 3 d.
Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom” finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.
Festivalio organizatoriai dėkoja projekto partneriams ir rėmėjams – Pabradės miesto kultūros centrui, Pabradės miesto seniūnijai, Pabradės komunaliniam ūkui, Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto” ir „Žeimenos“ gimnazijoms, foto studijai ,,Vladas ir Ko”.
_________________________________________________________________________________________________________
Švenčionių r. Pabradės meno mokykla vykdo projektą, kuriam finansavimas skirtas iš Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšų.
Projekto tikslas – dalyvaujant tarptautiniuose folkloro festivaliuose pristatyti Vilniaus regiono tautinį paveldą, bei puoselėti krašto vaikų ir jaunimo tautinį tapatumą.
Švenčionių r. Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvas „Gelmė“ turi turtingą pasiekimais ir kūrybiniais projektais istoriją, kurią kartu su meno mokyklos šokėjais kuria mokytoja ekspertė Agnė Rickevičienė. Kolektyvas nuo 2003 metų dalyvauja visuose Lietuvoje organizuojamuose Dainų šventėse, garbingai atstovauja Lietuvą ir regioną visoje šalyje ir už jos ribų. Kiekvienais metais „Gelmė“ šokėjai didina rajono žinomumą, sukurdami išskirtinius pasirodymus reikšmingiausiems šalies ir krašto įvykiams. Todėl, siekiant užtikrinti kolektyvo meninės veiklos sklaidą ir plėsti tarptautinio bendradarbiavimo galimybes, „Gelmė“ rengia Pabradės miesto, Švenčionių rajono ir Vilniaus apskrities kultūrinį tapatumą atspindinčią tautinio šokio programą „Margą juostą vaikystės pinu", kurią planavo pristatyti IX Tarptautiniame folkloro festivalyje „ALEGRIA DE DANZAR“. Festivalis turėjo vykti 2020 m. rugsėjo 25-30 dienomis Kosta Brava, Barselona, Ispanijoje.
Kaip ir visi didelio masto renginiai, dėl siaučiančios pasaulyje pandemijos, festivalis buvo atšauktas. Todėl ir šokių kolektyvas neteko galimybės dalyvauti šiame festivalyje ir pristatyti parengtą programą.
Dalyvavimas tarptautiniuose festivaliuose – puiki proga vaikams ir jaunimui pristatyti savo šalį, kultūrą ir tautinį šokį, tūkstančius dalyvių iš skirtingų šalių sulaukiančiuose festivaliuose; atkreipti dėmesį ne tik į Lietuvą bet ir į atstovaujamą regioną; pažinti kitas šalis ir kitas kultūras; užmegzti naujas pažintis būsimoms partnerystėms.
Šokių kolektyvo „ Gelmė“ šokėjai ir vadovės, toliau tobulina programą, atsakingai ruošiasi būsimoms kelionėms nuotoliniu būdu. Šokėjai skatina visus likti namuose, kad kuo greičiau būtų galima laisvai keliauti ir mėgautis artimu bendravimu vieniems su kitais.
KŪRYBIŠKŲ SUSITIKIMŲ FESTIVALIS „PABRAIDOM“ 2020-2021
Pabradės meno mokykla 2019 m. įgyvendino pirmą tikslingą renginį, kuris subūrė pozityviam, pagarbiam kultūriniam bendradarbiavimui buvusius ir esamus Pabradiškius. Kūrybiškų susitikimų festivalio ,,Pabraidom“ metu kuriamas santykiu kultūrinėje įvairovėje grįstas dialogas, sudarė galimybes stiprinti jaunimo priklausymo vietai ir bendruomenei jausmą, pajusti bendrumo pojūtį ir tapti visus vienijančio kultūrinio projekto dalimi.
Todėl meno mokykla, siekdama kurti tradiciją ir stiprinti vietos kultūrinį identitetą, inicijuoja kūrybiškų susitikimų festivalio „Pabraidom“ tęstinumą.
Kaip ir daugelį kultūrinių renginių, karantinas ir pasaulį sukausčiusi pandemija, sujaukė ir Meno mokyklos festivalio planus. Festivalio renginiai perkelti į 2021 metus.
Švenčionių meno mokykla ir Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom“ kviečia visus likti namie, būti sveikiems bei tikisi susitikti festivalio renginiuose pavasarį.
Kūrybiškų susitikimų festivalis „Pabraidom“ iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos fondo ir Švenčionių rajono savivaldybės lėšomis.
Švenčionių rajono Pabradės meno mokyklos bendruomenė, siekdama plėsti kultūrinį akiratį, rasti naujų saviraiškos būdų ir pristatyti savo veiklos rezultatus, nuolat inicijuoja ir dalyvauja įvairiuose projektuose bei renginiuose.
Meno mokyklos šokių kolektyvas „Gelmė“ ypatingai džiaugiasi užmegzta draugyste su Luko (Lenkija) šokio teatro šokėjais.
Šių metų rugsėjo pabaigoje „Gelmės“ vyresnieji šokėjai dalyvavo Lietuvos – Lenkijos jaunimo mainų projekte „Dance! – art against prejudice“, kuris skirtas stiprinti dviejų šalių jaunų žmonių draugystę, laužyti nusistovėjusius stereotipus ir kurti naują bendradarbiavimo kultūrą.
Projekto metu vyko kūrybinės dirbtuvės, kurių metu abiejų šalių jaunimas kūrė Pagal Adomo Mickevičiaus romantinę epinę poemą „Ponas Tadas“ šokio kompozicijas. Jaunuoliai bendradarbiaudami tarpusavyje, skaitydami istorinį kūrinį, diskutuodami, sukūrė keturias šokio kompozicijas, kurias pristatė Luko kultūros centre. Luko miesto kultūros centro salė buvo pilnutėlė, o žiūrovai liko sužavėti jaunų žmonių kūrybiniais gebėjimais.
Projekto metu jauni žmonės tapo labai artimi. Pasak „Gelmės“ šokėjų tai buvo patirtis, kuri leido pažinti kitos šalies kultūrą, tapti aktyvesniais ir drąsesniais: „Tą, ką aš išmokau mainų metu per savaitę, realiame pasaulyje išmokti negalėčiau“, „Manau, šis projektas atmintyje išliks ilgai, nes tai buvo nuostabi patirtis ne tik man, bet ir visiems dalyviams, kuri parodė, kad amžius ir tautybė nėra bendravimo barjeras. Tikiuosi, kad pavyks šią draugystę išlaikyti visą gyvenimą“.
Pabradės meno mokyklos šokių kolektyvo „Gelmė“ šokėjai labai tikisi sukurti vienos valandos šokio spektaklį, bendradarbiaujant virtualiu būdu, dalinantis vaizdo medžiaga ir kūrybiniais sumanymais. Na, o spektaklio premjera vyktų kitų metų Kūrybiškų susitikimų festivalio „Pabraidom“ veiklų metu.
2019-09-16 Akimirkos iš Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projekto "Dance! - art against prejudice".
Lietuvos Lenkijos jaunimo mainų projektas „Dance! – art against prejudice“.
Pabradės meno mokykla tęsia bendradarbiavimą su Luko (Elk, Lenkija) kultūros centru. Praėjusiais metais užsimezgusi draugystė kolektyvo ,“Gelmė“ ir Luko kultūros centro Dainų ir šokių ansamblio šokėjus sujungs naujam projektui „Šokis! – menas prieš išankstinius nusistatymus“ (Dance! – art against prejudice).
Rugsėjo viduryje „Gelmės“ vyriausieji šokėjai vyks į Luko miestą, kur toliau gilinsis į dviejų tautų istoriją, kultūrą, atras tai, kas vienija, kas gali padėti kurti artimus ir draugiškus dviejų šalių jaunų žmonių santykius. Kūrybinių dirbtuvių metu, įkvėpimo ieškodami epinėje Adomo Mickevičiaus poemoje „Ponas Tadas“, šokėjai kurs šokio kompozicijas. Tai paskutinis didelis Adomo Mickevičiaus kūrinys, parašytas emigracijoje, rašytas iš tėvynės ilgesio, iš noro kūryba grįžti į gimtąsias vietas.
Šį savaitgalį „Gelmės“ šokėjas Robert Vinik kartu su projekto koordinatore Vilma Smaliukiene dalyvavo šio projekto parengiamajame vizite. Vizito metu buvo aptartos projekto įgyvendinimo detalės bei tolimesnio bendradarbiavimo galimybės.
Projektą finansuoja Lietuvos Lenkijos jaunimo mainų fondas.
2019 m. rugsėjo 3 d. Anykščių Menų inkubatoriuje-menų studijoje vyko Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių konferencija skirta pristatyti Tolygios kultūrinės raidos prioritetus. Konferencijos organizatoriai, Kultūros rėmimo fondo atstovai, pakvietė Pabradės meno mokyklos projektų vadovę Vilmą Smaliukienę, pristatyti Kūrybiškų susitikimų festivalį „Pabraidom“. Konferencijos moderatorė Vilma Levickaitė pabrėžė, kad šis projektas inovatyvus, originalus ir ypatingai svarbus, kad būdingas Vilniaus apskričiai, kur susikerta kultūrinė įvairovė.
https://meno.pabrade.lm.lt/index.php/veikla/projektai#sigFreeId1118d47496
PABRADĖS MIESTO GYVENTOJŲ KULTŪRINIS TAPATUMAS: REALYBĖ IR VIZIJA
Kiekvienas ką tik gimęs esame įrašomas į vienokią ar kitokią simbolinę kultūrinę sistemą. Pirmasis įrašas – vardo gavimas, tolesnis vyksmas – auklėjimas, lavinimas šeimoje ir mokykloje, aplinkoje kuri mus supa, prie viso to prideda informacinės technologijos, radijas, televizija, internetas, taip pat religija. Visa tai sudaro aplinką, kurioje formuojasi mūsų tapatumo pusė – kultūrinis tapatumas.
Pabradės miesto bendruomenei būdinga kultūrų įvairovė, kur gyvena skirtingų tautinių mažumų atstovai. Norint įsilieti į bendrą kultūrą, reikia išsiugdyti atvirumo, imlumo, aktyvumo ir pasitikėjimo savybes. Kultūriniam identitetui įtakos turi vienijantys kultūriniai projektai, kurie padeda pajusti bendrumo pojūtį. Vienas jų, šių metų birželio 7-8 dienomis Pabradės mieste vykusių kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom‘‘. Prie Pabradės meno mokyklos inicijuojamo festivalio prisijungė Pabradės miesto kultūros centras, Visuomenės organizacija – Pabradės bendruomenė ,,Domus‘‘, Pabradės ,,Ryto‘‘ ir ,,Žeimenos‘‘ gimnazijos. Festivaliui finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė. Taip pat paramą skyrė nuolatinis rėmėjas UAB Intersurgical ir jos direktorius Sigitas Žvirblis. Festivalio organizatoriai taip pat dėkoja festivalio draugams: Pabradės seniūnijai ir seniūnui Edvard Voršinski, UAB ,,Pabradės komunaliniam ūkiui‘‘ ir direktoriui Andrejui Junda, Vladas&Ko ir fotografui Vladui Šarėjui, UAB ,,Cecilija‘‘ ir direktorei Vilgelmai Kaubrienei, Pianinai.lt.
Kūrybinių susitikimų festivalio metu vyko Pabradės meno mokyklos ugdytinių ir profesionalių meno atlikėjų baigusių šią mokyklą muzikinis spektaklis bei profesionalių meno kūrėjų kilusių iš Pabradės susitikimai – kūrybinės dirbtuvės. Festivalį vainikavo kultūros, švietimo, vietos valdžios atstovų, iš Pabradės kilusių menininkų ir jaunimo lyderių apskrito stalo diskusija ,,Pabradės tapatybės projektas‘‘.
Vis labiau modernėjančiame, žmonių migracijos rate besisukančiame pasaulyje kultūrinio tapatumo tema yra labai aktuali. Pabradės miestas ne vienerius metus susiduria su kultūrinio tapatumo tema, o dažnai net ir problema. Šio miesto istorija gyli ir daugialypė. Šiuo metu mieste gyvena lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų kilmės žmonės. Džiugu, kad modernioje visuomenėje žmonės išmoko prisitaikyti, susibendrauti, vienas kitam padėti. Vis rečiau pasitaiko skirtingų tautų nesutarimų. Apskrito stalo diskusijos svečiai tai įvardijo kaip vieną stipriųjų šio miesto savybių. Jie teigė, kad šiuo metu Pabradėje vis labiau pradeda bendradarbiauti anksčiau konkurencingą veiklą vykdžiusių institucijų bei bendruomenių.
Visgi, miestas susiduria su kultūrinio tapatumo problemomis ir tai pastebi patys miesto gyventojai, švietimo ir kultūros veiklos atstovai, čia gyvenantis jaunimas. Apskrito stalo diskusijos metu išryškėjo kelios tapatumo realios, kurias diskutantai įvardijo kaip problemas.
Pirmoji jų: šeima - pradėkime ugdytis joje. Lietuvoje opi ir labai dažnai diskutuotina tema yra švietimas, auklėjimas ir ugdymas. Tačiau dažnai pamirštama, kad tai prasideda ne mokykloje, o šeimoje. Regina Mateikienė, Pabradės ,,Ryto‘‘ gimnazijos istorijos mokytoja teigė, kad tėvai mus auklėja ir ugdo nuo pirmųjų dienų. Jie turėtų mus tarsi užprogramuoti būti aktyviais, kūrybiškais, motyvuoti, skatinti ir palaikyti. Jei augtume tokioje aplinkoje, mūsų vertybės būtų daug gilesnės, o jų pagalba atrastume savo vidinį tapatumą, kurį galėtume plėsti kurdami socialinį – kultūrinį tapatumą. Apskrito stalo diskusijos dalyviai viliasi ir tikisi, kad Pabradės miesto gyventojai supranta ir stengiasi savo šeimose puoselėti kultūrą, asmeninį ir socialinį tapatumą. Jie pažada ir toliau padėti organizuoti įvairias miesto šventes, renginius, veiklas, vienijančias gyventojus ir skatinančias bendrumo jausmą.
Antroji problema su kuria susiduriama, tai veiklų trūkumas. Romas Kerulis, Pabradės miesto bendruomenės ,,Domus‘‘ pirmininkas teigia, kad Pabradėje trūksta veiklų, skirtų ne tik vaikams ar jaunimui, bet ir suaugusiems. Ši problema sprendžiama, vis dažniau organizuojamos šeimos šventės, sporto varžybos ir turnyrai. Tačiau visgi miesto gyventojai svajoja apie pastovias veiklas – sporto, menų ar kitokias.
Trečiasis aspektas – erdvių, padėsiančių kurti bendrumo pojūtį, skatinančių bendrauti, veikti trūkumas. Pabradės mieste vis dar aktuali socialinio statuso tema. Miestas turtingas šokių kolektyvais, muzikos atstovais, profesionaliais sportininkais. Tačiau vietų, kuriose galima būtų tiesiog smagiai leisti laiką į tai neinvestuojant – trūksta. Diskusijos dalyviai įvardijo, kad tokios erdvės palaipsniui atsiranda, tačiau tam, kad jų būtų daugiau trūksta finansavimo. Šiuo metu pirmasis tokią erdvę įsteigė Pabradės miesto kultūros centras. Centras atviromis durimis laukia ir kviečia norinčius žaisti stalo tenisą ir futbolą.
Ketvirtą problemą įvardijo miesto jaunimo atstovai, Pabradės ,,Ryto‘‘ gimnazijos mokinių prezidentas Lukas Ruzgas ir dainininkė Karolina Lyndo bei Olivija Voncovič. Jie teigia, kad norint pritraukti kuo daugiau jaunimo, reikia leisti jam dalyvauti organizuojant šventes ir renginius, tai paskatintų aktyvesnį jaunimo įsitraukimą į miesto kultūros puoselėjimą, atsižvelgti į šiuolaikinio jaunimo aktualijas, jiems patinkančias veiklas, padėti apjungti seną ir naują.
Profesionalūs menininkai – muzikos pedagogas ir atlikėjas Vitoldas Sokolnikas, dailininkas Andrius Makarevičius, muzikos mokytojas Rimvydas Stanaitis, šokėja ir pedagogė Vidmantė Čepulytė, bei fizikos doktorantė Jurgita Koncevičiūtė, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kilę iš Pabradės ir atvykę dalyvauti kūrybiškų susitikimų festivalyje ,,Pabraidom‘‘ teigė, kad Pabradės miestas labai išaugęs ir čia yra ką veikti, tik svarbu rasti noro. Pasak Kūrybiškų susitikimų festivalio ,,Pabraidom‘‘ organizatoriaus, Pabradės meno mokyklos direktorės Ramunės Nargelienės: ,,Labai smagu, kad nacionalinės ir vietos valdžios požiūris į nedidelių miestų ir miestelių kultūrinę veiklą keičiasi‘‘. Ji taip pat džiaugiasi, kad Pabradėje yra galimybė organizuoti ne tik Pabradės meno mokyklos lygmens renginius, bet ir dalintis meno mokyklos kūrybiniais ieškojimas su visa bendruomene. Visi apskrito stalo diskusijoje ,,Pabradės tapatybės projektas‘‘ dalyvavę nariai įvardijo vieną dalyką – kultūrinis tapatumas Pabradės mieste auga, pabrėždami, kad niekada nevalia sustoti jo puoselėti.
Apibendrinant diskusiją tapo aišku, kad kultūrinio tapatumo sąvoka Pabradės miesto gyventojams ne svetima. Mieste buriasi bendruomenės, organizuojamos miesto šventės, po truputį atsiranda vis labiau vienijančių ir įraukiančių gyventojus veiklų, kurios leidžia pasijusti šio miesto dalimi. Svarbu žinoti kas esame, kur esame ir dėl ko esame, ir ką galime padaryti, kad tas buvimas būtų koreguojamas, atnaujinamas ir suvokiamas. Norėdami išsaugoti savo tapatumą ir išlikti, kiekvienas turime kelti sau iššūkį – suprasti ir išlaikyti tai, ką paveldėjome, neabejoti savo pačių kultūra ir istorija, suprasti ir domėtis kuo esame dabartyje, kuo galime būti ir ką galime palikti ateinančioms kartoms. Turime kiekvienas savyje pajusti, kad mūsų tapatumas – prasmingas.
Vidmantė Čepulytė
https://meno.pabrade.lm.lt/index.php/veikla/projektai#sigFreeId11bb90c298
Kūrybiškų susitikimų festivalis ,,Pabraidom"
Per penkiasdešimt veiklos metų mokykla gali didžiuotis profesionalių menininkų kelią pasirinkusiais dailės, muzikos ir šokio atlikėjais. Meno mokykla yra viena pagrindinių miesto institucijų, suteikianti galimybę besimokantiems plėtoti meninius gebėjimus, atsiskleisti talentams, tobulinti kūrybines galias, formuoti meninį skonį bei kultūrą.
Pabradės bendruomenei būdinga kultūrų įvairovė. Kad įsilietum į kultūrą, reikia išsiugdyti tam tikras savybes – atvirumą ir imlumą, aktyvumą ir pasitikėjimą. Kultūriniam identitetui įtakos turi vienijantys kultūriniai projektai, šventiniai renginiai, padedantys pajusti bendrumą, todėl Pabradės meno mokykla kartu su partneriais inicijuoja išskirtinį rajone projektą – kūrybiškų susitikimų festivalį ,,Pabraidom". Festivalis bus pirmas tikslingas renginys, kviečiantis susiburti buvusius ir esamus pabradiškius. Projekto metu kuriamas santykiu kultūrinėje įvairovėje grįstas, o ne pabrėžiantis skirtybes dialogas sudarys galimybes pozityviam, pagarbiam bendradarbiavimui, stiprins priklausymo vietai ir bendruomenei jausmą, prisidės prie galimos nesantaikos mažinimo.
Festivalį sudarys 3 dalys:
• Meno mokyklos ugdytinių ir profesionalių meno atlikėjų, baigusių meno mokyklą, muzikinio spektaklio kūrimas ir pristatymas.
• Kilusių iš Pabradės ir profesionalaus meno kūrėjo kelią pasirinkusių menininkų susitikimai - kūrybinės dirbtuvės.
• Kultūros, švietimo, vietos valdžios atstovų apskrito stalo diskusija „Pabradės tapatybės projektas“.
- Specialiai šiam festivaliui skirtas spektaklis suburs visus meno mokyklos ugdytinius ir šokio, muzikos, dailės mokytojus kūrybiniam bendradarbiavimui. Spektaklis atskleis meno mokyklos ugdytinių kūrybinius gebėjimus ir pasakos apie jauno žmogaus tapatumo paieškas, bandant atsakyti į jam kylančius klausimus „Kas aš esu?“ ir „Ko aš noriu?“, „Kokį vaidmenį aš atlieku savo bendruomenėje?“ ir „Kokius lūkesčius turi mokytojas, mama, tėtis, draugai?“. Spektaklis bus kuriamas 3 mėn. Kartu su mokyklos ugdytiniais bendroje spektaklio programoje dalyvaus profesionalūs menininkai, buvę meno mokyklos mokiniai: V. Čepulytė, P. Berezovskij, K. Lyndo, V. Sokolnikas. Garso operatorius – taip pat meno mokyklos ugdytinis O. Sklubovskis. Spektaklio režisūrą kurs artimai su meno mokykla bendradarbiaujanti režisierė, choreografė, Dainų švenčių meno vadovė Leokadija Dabužinskaitė. Scenografiją kartu su dailės specialybės moksleiviais kurs dailininkas A. Makerevičius. Spektaklyje dalyvaus 200 moksleivių. Birželio 7 d. spektaklis bus pristatytas miesto bendruomenei Pabradės kultūros centre. Po spektaklio lauko estradoje vyks šventinis grupės ,,Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas (vienas šios grupės narių – meno mokyklos ugdytinis A. Ruzgas).
- Iš Pabradės kilusių profesionalių menininkų kūrybą ir veiklą pristatantys susitikimai - kūrybinės dirbtuvės – tai aktyvių susitikimų diena. Prie Pabradės meno mokyklos ir jos viduje bus sukurtos 4 kūrybinės erdvės, kuriose vyks dirbtuvės, performansai, soliniai pasirodymai, pokalbiai bei asmeninių menininkų sėkmės istorijų pasakojimai. Susitikimuose savo veiklą pristatys 9 menininkai, šiuo metu kuriantys ne tik Lietuvoje. Pabradės bendruomenės nariai kartu su menininkais galės muzikuoti, diskutuoti apie maisto kultūrą, išbandyti kūrybinius gebėjimus dailės plenere ar dalyvauti šokio judesio užsiėmime. Iš viso susitikimuose dalyvaus per 500 įvairaus amžiaus pabradiškių.
- Susitikimų diena baigsis apskritojo stalo diskusija ,,Pabradės tapatybės projektas“. Dalyviai diskutuos apie krašto kultūrinio identiteto puoselėjimą; aptars kokiomis priemonėmis bendruomenė gali prisidėti prie jaunos kartos priklausymo vietai ir bendruomenei jausmo stiprinimo. Diskusijoje dalyvaus kilę iš Pabradės 8 menininkai, 9 kultūros, švietimo, vietos valdžios atstovai ir 3 jaunimo lyderiai. Diskusiją stebės ir aktyviai įsitraukti galės Pabradės gyventojai (iki 100 asmenų). Diskusija vyks Pabradės meno mokykloje.
Pabradės meno mokykla kartu su partneriais vykdo Lietuvos Lenkijos jaunimo mainų projektą ,,Abiejų tautų istorijos atvirukas“, kuris yra finansuojamas pagal programos ,,Socialinių paslaugų ir integracijos plėtra“ priemonę , ,,Jaunimo politikos įgyvendinimas“. Programą vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Lietuvos Lenkijos jaunimo mainų projektas ,,Abiejų tautų istorijos atvirukas“ skirtas sudaryti sąlygas Lietuvos Lenkijos jaunimui, minint Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo šimtmečius, pažinti ir analizuoti bendros šalių istorijos ir kultūros paveldo įtaką šių dienų šalių valstybingumui.
Mainų metu vyresnio mokyklinio amžiaus Lietuvos ir Lenkijos jaunimo grupės, pasitelkiant šokio raiškos priemones bei mainų metu įgytas istorines žinias kurs vaizdo ,,Abiejų tautų istorijos atvirukus“. Per 6 jaunimo mainų dienas, kurios vyks Lietuvoje, 2018 m. rugsėjo pabaigoje, jaunuoliai pasitelkdami savo meninius ir kūrybinius gebėjimus vieni kitiems pasakos savo šalies istorinius įvykius, kurie lėmė galimybę jiems gyventi ir kurti laisvose demokratinėse valstybėse. Pasitelkiant istorijos ekspertus, analizuos bendrus istorinius naratyvus, svarstys istorinių įvykių reikšmę ne tik šalių tarpusavio diplomatiniams santykiams bet bendravimui ir bendradarbiavimui tarp Lietuvos Lenkijos piliečių.
Dalyvaudami jaunuoliai bendrose kūrybinėse veiklose, bendradarbiaujant, diskutuojant ir randant bendrus kūrybinius sprendimus, kurs ne tik penkis vaizdo filmukus, kuriuose pasakos ,,Abiejų tautų istorijos atvirukus“ bet ir kurs naują jaunos kartos bendradarbiavimo supratimo kultūrą. Jaunimo mainų metu sukurtais filmukais ir patirtais įspūdžiais projekto dalyviai dalinsis su savo bendraamžiais savo šalyse, tokiu būdu sveikins savo bendraamžius su Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo šimtmečiais.
Švenčionių r. Pabradės meno mokykla vykdo įgyvendina moksleivių kultūrinės edukacijos ir kūrybiškumo ugdymo projektą „Meno laiškai“.
Projektas yra iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.
Projekto idėja kilo:
- siekiant atverti Meno mokyklas naujovėms ir pokyčiams,
- Skatinti meno mokyklų bendradarbiavimą,
- tobulinti ugdymo kokybę ir didinti ugdymo patrauklumą,
- sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui plėtoti bendruosius gebėjimus, padėsiančius tapti visaverčiu, doru visuomenės nariu, atsiskleisti talentams, tobulinti kūrybines galias bei kryptingai formuoti meninį skonį bei kultūrą.
Projektą sudaro:
- Meno mokyklų mokytojų kompetencijų tobulinimo programa
Siekiant didinti moksleivių meninio ugdymo programų patrauklumą bei stiprinti mokyklų partnerystę, bus rengiami bendri meno mokyklų mokytojų kompetencijų tobulinimo mokymai.
- Kultūrinės edukacijos žaidynės moksleiviams
Siekiant atskleisti ir ugdyti moksleivių kūrybinius gebėjimus bus organizuojamos kultūrinės edukacijos žaidynės. Žaidynių metu profesionalūs menininkai, kurių kūrybinė veikla neatsiejama nuo naujųjų technologijų, ves kūrybines dirbtuves moksleiviams.
- „Meno laiškų“ kūrimo laikotarpis ir jų pristatymas
Moksleivių grupės galės kultūrinių žaidynių metu įgytas žinias sudėti į ,,Meno laiškus“ ,kurie bus viešinami internete, tokiu būdu galės prisistatyti savo kūrybinius gebėjimus bendruomenei.